stengsoti

stengsóti, steñgso, -ójo intr. 1. styroti, stovėti, sėdėti nejudant, sustingus: Ko stengsaĩ lauke, eik į vidų! Prn. Atsisėdęs kerčio[je] ir steñgso Kt. Nugi ko dabar stengsaĩ kap pupų priėdęs?! Brt. Ko stengsaĩ lyg (kap Ldvn) prūsas skutamas? Dkš. Nestengsók, o eik prie darbo! Mrj. 2. gulinėti, tysoti: Su juo bepig, o kitas vyras, buvęs vakarėly, paskui stengsõtų kaži koliuk iš ryto Gs.